Stuburo neurochirurgija tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje yra toli pažengusi. Atsižvelgiant į skirtingus stuburo susirgimus, paciento klinikinį atvejį, gretutines ligas ir daugelį kitų faktorių gydytojas neurochirurgas, įvertinęs magnetinio rezonanso tyrimo rezultatus gali skirti operaciją.
Apie tai, kokia yra populiariausia stuburo operacija, kas vyksta jos metu ir kada galima taikyti minimaliai invazyvius metodus kalbame su gydytoju neurochirurgu med. m. dr. Broniumi Špakausku.
Kokios yra stuburo operacijų rūšys ir kokia operacija yra pati populiariausia
Kalbant apie stuburo chirurgiją – tai labai platus diapazonas ir operacijos skiriamos į dvi rūšis. Viena yra stuburo kanalo dekompresija, atpalaidavimas. Į ją įeina ir stuburo kanalo išplatinimas dėl stenozės, taip pat ir tarpsalnkstelinių diskų išvaržos pašalinimas – diskektomijos. Kita operacijų grupė – tai pasaulyje atliekama daugiau nei 50 metų, stuburo slankstelių stabilizacija, esant pasislinkimams, lūžiams, onkologiniams susirgimams. Pati populiariausia ir dažniausiai atliekama stuburo operacija tiek pas mus, tiek pasaulyje, yra klasikinė mikrodiskektomija, kuri atliekama dėl tarpslankstelinio disko išvaržos. Šios operacijos esmė – pacientui gulint ant pilvo atliekamas nedidelis pjūvis juosmeninėje dalyje. Pjūvis būna 2,5-3 cm ir, naudojant operacinį mikroskopą ir mikrochirurginę techniką, identifikuojami nerviniai elementai, pašalinami dalis raiščių, dalis kaulo paviršiaus ir išimamas tarpslankstelinės kremzlės gabalas, kuris, įstrigęs stuburo kanale, suspaudė nervinius elementus. Tuo pačiu atpalaiduojami nerviniai elementai ir pasiekiami gana geri gydymo rezultatai. Ši operacija yra viena iš populiariausių.
Kas yra minimaliai invazyvi operacija – nukleoplastika?
Kai kuriais kitais atvejais, jei tarpslankstelinis diskas nėra masyviai sekvestravęs į stuburo kanalą, jei jis neduoda didelės nervinių elementų ir kraujagyslių pluošto kompresijos, tačiau sukelia diskomfortą lankstantis, judant, sukelia maudimą, gėlą nugaroje, retai su plitimu į kojas arba rankas ir, jei magnetinio rezonanso tomografijoje matome struktūriškai pakitųsi diską, tačiau be sekvestracijos požymių ir nervinių elementų kompresijos, tada tam tikrai pacientų selektyviai grupei galima atlikti minimaliai invazyvią operaciją. Ji atliekama be pjūvio punkciniu būdu įduriant į pažeistą diską ir atliekant radiodažnuminę destrukciją, tai vadinamoji nukleoplastika. Tačiau pabrėžiu, kad šis metodas nėra panacėja nuo visų ligų. Ir jis taikomas tam tikrai selektyviai pacientų grupei, įvertinus klinikinius nusiskundimus, paciento būklę, jo amžių, kitas ligas, net paciento kūno masės indeksą. Tik tada galime pasakyti, ar tiks šis metodas ar netiks, ar verta atlikti šią operaciją, ar ne.
„Stuburo cementavimas“ – vertebroplastika
Vertebroplastika yra kitas metodas priskiriamas prie minimaliai invazyvios chirurgijos, be pjūvio atliekama punkciniu būdu. Kai specialia adata iš nugarinės pusės pro stuburo slankstelio, žargonu kalbant kojytę, šią dalį, kur slankstelio kūnas jungiasi su lanku, rentgeno kontrolėje įvedama adata į pažeistą stuburkaulį ir pro tą adatą suleidžiamas specialus polimeras, taip vadinamas medicininis cementas, kuris po keliolikos minučių sustingsta ir tampa tarsi dirbtiniu akmeniu stabilizuojančiu stuburkaulį. Žmogui sergant osteoporoze įvyksta stuburo slankstelių sužemėjimai, lūžimai ir jie yra skausmingi. Tokiu atveju, atlikus minėtą operaciją, pasiekiame pakankamai gerą nuskausminantį efektą. Kita pacientų grupė – tai kai kurie, pabrėžiu, kai kurie, pacientai, turintys onkologinių susirgimų, pavyzdžiui, stuburkaulio onkologinės ligos, tokios kaip hemangiomos, tam tikros solitarinės mielomos formos, kraujo ligos. Kai kuriais atvejais taip pat galima atlikti minėtą operaciją, siekiant dviejų tikslų. Vienas – pagrindinis – tai skausmo sumažinimas arba panaikinimas, antras – slankstelio stabilizacija, kad negrėstų tolimesnis jo lūžis, deformacija ir nekiltų nervinio pluošto ant nugaros smegenų pažeidimo grėsmė.