Mažojo dubens skausmas: kai gydymo sėkmė priklauso nuo specialistų komandos
Mažojo dubens skausmas – tai problema, su kuria susiduria daugybė moterų, ypač aktyvaus gyvenimo, motinystės ar hormoninių pokyčių laikotarpiais. Nors skausmas gali turėti labai skirtingas priežastis, šiandien vis aiškiau suprantama, kad tai nėra tik vieno organo sutrikimas. Tai – kompleksinė būklė, reikalaujanti platesnio, komandiniu specialistų darbu grįsto požiūrio.
Kada verta kreiptos į skausmo specialistą? Dažniausiai moterys pirmiausia kreipiasi į šeimos gydytoją ir ginekologą. Atliekami tyrimai, ieškoma galimų priežasčių, skiriamas gydymas. Tačiau pasitaiko atvejų, kai skausmas užsitęsia, ima trukdyti kasdieniam gyvenimui, darbui, poilsiui, artimiems santykiams.
„Atvykimą į skausmo kliniką reikėtų svarstyti tada, kai skausmas ima riboti gyvenimo kokybę, o įprastas gydymas nesuteikia pakankamo efekto“, – sako gydytoja anesteziologė reanimatologė, skausmo gydymo klinikos, veikiančios Kaune ir Klaipėdoje „Clinic Agatas“ įkūrėja Asta Mažeikaitė – Banevičienė.
Kodėl svarbus komandinis požiūris? Mažojo dubens skausmas retai turi vieną aiškią priežastį. Jį gali lemti endometriozė, buvę uždegimai, gimdymas, chirurginės intervencijos, raumenų disbalansas ar net ilgalaikė įtampa, stresas. Geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai po gydytojo ginekologo konsultacijų su paciente dirba specialistų komanda: gydytojas-skausmo specialistas, kineziterapeutas, medicinos psichologas.
Kineziterapeutė Greta Baronaitė‑Dzimidė pastebi, kad po ligų ar operacijų dubens ir pilvo srityje dažnai susidaro sąaugos, pakinta audinių paslankumas, padidėja raumenų ir fascijų įtampa. Tai gali pasireikšti ne tik skausmu, bet ir šlapinimosi, tuštinimosi ar lytinės funkcijos sutrikimais. „Kineziterapija, atpalaidavimo metodai, kvėpavimo, tempimo ir stiprinimo pratimai: visa tai padeda atkurti natūralią dubens biomechaniką ir sumažinti skausmą“, – aiškina specialistė.
Skausmas veikia ne tik kūną. Lėtinis skausmas paliečia ne tik fizinę, bet ir emocinę moters savijautą. Nuolatinis diskomfortas gali kelti nerimą, mažinti pasitikėjimą savimi, apsunkinti santykius su partneriu. „Moterys, patiriančios lėtinį dubens skausmą, dažnai išgyvena gėdos, kaltės jausmus, bijo skausmo pasikartojimo. Tai gali lemti intymumo vengimą ir neigiamą požiūrį į savo kūną“, – sako medicinos psichologė Saulė Žentelytė. Psichologinė pagalba padeda geriau suprasti savo kūno signalus, sumažinti įtampą, išmokti valdyti skausmo sukeliamas emocijas.
Ką gali pasiūlyti skausmo klinika? Centrinė figūra visame skausmo valdymo procese – gydytojas skausmo specialistas. Jis įvertina bendrą situaciją, sudaro individualų gydymo planą ir, jei reikia, taiko intervencines procedūras. „Mūsų tikslas – ne tik sumažinti skausmą, bet ir padėti moteriai susigrąžinti gyvenimo kokybę“, – sako gydytoja anesteziologė reanimatologė, skausmo specialistė, besispecializuojanti ginekologinių skausmų valdyme ir turinti ilgametę patirtį akušerijos ginekologijos srityje, Gražina Keraitienė.
Kai medikamentinis gydymas ir kitos konservatyvios priemonės nepakankamai veiksmingos, gali būti taikomos intervencinės skausmo malšinimo procedūros bei įvairios nervų „blokados“, kuriomis laikinai sumažinamas skausmo jutimas, bei simpatinės nervų sistemos mazgo, dar kitaip vadinamo žvaigždiniu mazgu, „blokada”. Žvaigždinio mazgo „blokada“ (ŽMB) – procedūra, kurios metu veikiama autonominės nervų sistemos dalis, dalyvaujanti skausmo ir streso reakcijose. Ši procedūra gali padėti sumažinti lėtinį skausmą, pagerinti miegą, sumažinti įtampą ir sustiprinti kitų gydymo metodų poveikį. Procedūra visada parenkama individualiai ir atliekama tik įvertinus galimą naudą pacientei.
Gali būti skiriamas ir nervų šaldymas šalčiu – krioneurolizė. Pasak specialistės, šios procedūros gali tapti lūžio tašku moterims, ilgai kentėjusioms nuo užsitęsusio skausmo, ypač kai jos derinamos su kineziterapija ir psichologine pagalba.
Svarbu pabrėžti, kad geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai intervencinės procedūros derinamos su kineziterapija, psichologine pagalba ir aktyviu pačios moters įsitraukimu į gydymo procesą.