Lėtinis skausmas – nebyli liga kasdien savo gniaužtuose laikanti per 20 proc. visos pasaulio populiacijos. Tačiau tik 2001 metais Europos Skausmo draugijų federacija jį įvardino kaip specifinę sveikatos priežiūros problemą – savarankišką ligą. Tuo tarpu, kai ūminis skausmas pagrįstai laikomas ligos arba pažeidimo simptomu, lėtinio skausmo specifika yra visiškai kitokia. Ji neatlieka apsauginės funkcijos, o tik lėtai alina žmogaus organizmą, palikdamas žmogų nedarbingu.

Kaip lėtinis skausmas kenkia žmogaus sveikatai?

Lėtinis skausmas gali pasireikšti pačiose įvairiausiose kūno vietose, tačiau dažniausiai darbingo amžiaus pacientai skundžiasi skausmu juosmeninėje ir apatinėje nugaros srityse, pečiuose, kakle, rankose. Ir šis skausmas gali visiškai nebūti susijęs su traumomis ar sužeidimais, o išsivystyti pamažu dėl įvairių degeneracinių stuburo reiškinių, netaisyklingo sėdėjimo, laikysenos, neurologinių ar periferinių nervų sutrikimų.

Pavyzdžiui, ūminį skausmą sukelia išoriniai ar vidiniai pažeidimai, jo vieta dažniausiai labai aiški ir tokio skausmo pagrindinis vaidmuo įspėti organizmą apie apsauginės funkcijos pažeidimą. Tarkime, asmuo susižeidė ranką. Skausmo priežastis yra aiški, lengva nustatyti sužeidimo vietą bei priežastį. Pritaikius tinkamą gydymą bei medikamentus, skausmas praeina ir nebepasikartoja. Tuo tarpu lėtinis skausmas neatlieka apsauginės funkcijos ir paprastai nustatyti jo tikrąją priežastį yra labai sudėtinga. Negana to, jis gali trukti daugiau nei 12 valandų per parą. Nors lėtinio skausmo intensyvumas dėl įvairių priežasčių gali kisti, tačiau jis yra juntamas beveik nuolatos, alindamas organizmą, sekindamas psichologinį atsparumą ir tuo pačiu kenkdamas žmogaus darbingumui.

Kaip lėtinis skausmas veikia darbingumą?

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus kiekvienas darbdavys privalo rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata. Ir dažnas į tai išties atsakingai žvelgiama. Kuriamos saugios darbo vietos, užtikrinama, kad darbuotojas turėtų visas saugiam darbui reikalingas priemones. Stengiamasi visomis įmanomomis priemonėmis išvengti su darbo vieta susijusios rizikos. Tačiau labai dažnai pamirštama, jog darbo vietoje žmogus gali patirti ne tik ūmią traumą, bet ir tapti lėtinio susirgimo auka. Kai pastaraisiais dešimtmečiais sėdimas darbas tampa vis labiau įprastas, kyla klausimas, ar tikrai tokį darbą dirbantiems yra užtikrinamos palankios sąlygos, kad neišsivystytų įvairūs lėtiniais negalavimais, tokie kaip lėtiniai stuburo, kaklo, pečių, galvos skausmai?

2019 m. žurnale Front Public Health buvo publikuotas straipsnis, kuriame aprašomas sėdimo darbo, nugaros skausmo bei psichologinės ir socialinės elgsenos ryšį įrodantis tyrimas. Jo išvados rodo, jog sėdimą darbą dirbantys darbuotojai dažniau susiduria su tokiomis neigiamomis pasekmėmis kaip nugaros skausmas bei psichinės sveikatos sutrikimai. Tad siekiant užtikrinti darbuotojo gerą savijautą, dera sudaryti sąlygas, mažinančias sėdėjimo laiką, integruoti bei skatinti fizinį aktyvumą per įvairias sveikatinimo programas. Tokie veiksniai turėtų būti kaip prevencinės priemonės, padedančios išvengti nugaros skausmo, sužeidimų bei psichinės sveikatos komplikacijų.

Kasdien nuo lėtinio skausmo kenčiantis asmuo praranda ne tik fizinį funkcionalumą, aktyvumą, bet ir tampa apatiškas, pasyvus, gali išsivystyti depresija, atsirasti kitų šalutinių reiškinių tokių, kaip įniršis, stresas, baimė, nemiga, apatija. Visa tai ypač neigiamai veikia žmogaus gebėjimą atlikti jam paskirtas užduotis ar net užsiimti kasdienine veikla.

Lėtinį skausmą yra sudėtinga įvardinti. Todėl dažnu atveju tiek pats pacientas, tiek jo artimieji bei darbdaviai neteikia jam pakankamai dėmesio. Vis dar gajus mąstymas „Ai, praeis“ arba „išgerk tabletę“ verčia nurašyti šį negalavimą į antraplanį vaidmenį. Pamirštant neigiamus psichologinius, fiziologinius ir tuo pačiu ekonominius padarinius.  Be to, dažnai nuo lėtinio skausmo kenčiantis žmogus jį slepia nuo aplinkinių. Ypač, jei yra sudėtinga įvardinti ką, kada, kodėl skauda. Neretai galvojama ir apie darbo vietos išsaugojimą, nenorima tapti darbdaviui našta nuolat besiskundžiant ir aimanuojant dėl patiriamų skausmingų pojūčių. Vis dėlto, akivaizdu, jog lėtinį skausmą patiriantis asmuo tampa nedarbingas, arba jo darbingumas ženkliai krenta, o tai pasimato vertinant darbo rezultatus.

Darbdavio vaidmuo saugant darbuotojo sveikatą

Darbdavys, vertinantis kiekvieną darbuotoją kaip svarbų komandos narį, kuriantį pridėtinę vertę, turi skirti ypatingą dėmesį darbuotojo sveikatai ir savijautai.

Ką gali padaryti darbdavys, kad padėtų savo darbuotojui:

• Vystyti atsakingą požiūrį į privalomą sveikatos patikrą;
• Raginti rinktis prevencines sveikatos draudimo programas;
• Drausti darbuotojus papildomu sveikatos draudimu;
• Kurti teigiamą emocinę aplinką;
• Sudaryti sąlygas kineziterapijos, masažo seansams darbo vietoje ar darbo metu;
• Šviesti darbuotojus sveikatos klausimais;
• Kurti saugią aplinką, kur darbuotojas galėtų kalbėti apie sveikatos būklę;
• Tinkamai paruošti personalo darbuotojus, kad jie galėtų darbuotoją nukreipti į tinkamą specialistą.

Darbdavys, atkreipdamas dėmesį į darbuotojų sveikatos būklės gerinimo galimybes ne tik parodo savo atsakingą požiūrį, bet ir sukuria patrauklią darbuotojų motyvavimo sistemą, padeda sudėtingu žmogui periodu ir užtikrina tarpusavio stiprių santykių palaikymą.