Stuburo stenozė: kai skausmas riboja judėjimą, bet ne gyvenimą

Interviu su gydytoja anesteziologe reanimatologe, skausmo specialiste Jurgita Jasulaitiene

 

– Gydytoja, pradėkime nuo pradžių. Kas yra stuburo stenozė ir kodėl ji dažniau diagnozuojama vyresniame amžiuje?

Stuburo stenozė yra stuburo kanalo susiaurėjimas, dėl kurio spaudžiamos nervinės struktūros. Dažniausiai tai natūrali su amžiumi susijusių pokyčių pasekmė: dėvisi tarpslanksteliniai diskai, storėja raiščiai, atsiranda kaulinių ataugų. Todėl ši liga dažniau pasireiškia vyresniems nei 60 metų amžiaus žmonėms, nors simptomai gali atsirasti ir anksčiau.

 

– Kokius pirmuosius simptomus žmonės dažniausiai ignoruoja?

Labai dažnai žmonės nurašo simptomus „amžiui“. Tai gali būti nugaros ar juosmens skausmas, kojų tirpimas, kojų silpnumas, deginimo jausmas kojose, ypač einant. Vienas iš būdingų požymių yra, kai žmogus gali paeiti tik tam tikrą atstumą ir tada turi sustoti, atsisėsti ar pasilenkti, kad skausmas sumažėtų.

 

– Kuo šis skausmas skiriasi nuo įprasto nugaros skausmo?

Stuburo stenozės skausmas dažnai plinta į kojas, stiprėja stovint ar vaikštant ir sumažėja ramybės metu. Tai ne tik nemalonus pojūtis. Jis realiai riboja žmogaus judėjimą, savarankiškumą, o ilgainiui ir gyvenimo kokybę.

Papasakosiu paciento istoriją, kurią pavadinčiau „Skausmas, kuris privertė sustoti“.

67 metų Antanas ilgus metus buvo aktyvus. Dirbo sode, mėgo pasivaikščiojimus. Tačiau pastaraisiais metais eidamas jis vis dažniau turėdavo sustoti, nes kojas pradėdavo skaudėti ir tirpti. „Atrodė, lyg kojos nebeklausytų“, pasakojo vyras. Kreipėsi į įvairius gydytojus, taip pat ir skausmo specialistą. Diagnozė buvo stuburo kanalo stenozė. Atrodė, kad skausmas ir kojų silpnumas yra neišvengiami, bet taip tikrai nėra.

 

– Kaip stuburo stenozė paveikia kasdienį gyvenimą?

Ji veikia labai plačiai, nuo fizinio aktyvumo iki miego ir emocinės būsenos. Žmonės pradeda vengti išeiti iš namų, bijo ilgesnių atstumų, tampa priklausomi nuo artimųjų. Tai gali lemti vienišumo jausmą, nerimą ar net depresiją.

 

– Ar tiesa, kad su stuburo stenoze belieka susitaikyti?

Tai vienas didžiausių mitų. Nors visiškai „išgydyti“ struktūrinių pokyčių negalime, šiandien turime daug būdų sumažinti skausmą, pagerinti judėjimą ir gyvenimo kokybę. Labai svarbu ne kentėti tyliai, o kreiptis pagalbos.

 

– Kokios skausmo malšinimo procedūros šiandien taikomos?

Pacientams sergantiems stuburo kanalo stenoze daugeliui jų, gydytojai neurochirurgai atlieka stuburo kanalo atlaisvinimo operaciją. Jei liga nėra labai pažengusi, bet pacientui skauda arba operacijos atlikti negalima dėl gretutinių ligų, dažnai taikomos tikslingos injekcijos, kitaip vadinamos „blokadomis“. Tai minimaliai invazinės procedūros, kurios mažina uždegimą ir nervų dirginimą. Jos gali padėti išvengti operacijos arba ją atitolinti. Procedūros parenkamos individualiai, atsižvelgiant į paciento būklę ir gretutines ligas. Įvertinus paciento kliniką bei radiologinius tyrimus, skausmo specialistas gali rekomenduoti ir krioneurolizės procedūrą, kai smulkieji nervai pažeidžiami šalčiu ir pacientas nejaučia arba jaučia mažesnį skausmą.

Priimant tinkamus sprendimus labai svarbus specialistų komandinis darbas bei paciento ligos istorijos aptarimas tarp gydytojų neurochirurgų, skausmo specialistų bei kineziterapeutų.

 

– Ar tokios procedūros tinka ir vyresnio amžiaus žmonėms?

Taip, labai dažnai jos ypač tinka būtent vyresniems pacientams, kuriems operacija gali būti rizikinga. Amžius pats savaime nėra kliūtis. Svarbiausia kokia yra bendra sveikatos būklė.

 

– Ar sumažinus skausmą keičiasi ir emocinė savijauta?

Be abejo. Kai žmogus vėl gali judėti be baimės, grįžta pasitikėjimas savimi, gerėja nuotaika, noras bendrauti. Skausmo kontrolė dažnai yra raktas į visapusiškai geresnį gyvenimą.

 

– Kada būtina nedelsti ir kreiptis į specialistą?

Jei skausmas stiprėja, trukdo vaikščioti, atsiranda kojų silpnumas, tirpimas ar skausmas naktį, tai signalai, kurių ignoruoti negalima.

 

– Ką norėtumėte pasakyti žmonėms, kurie vis dar kenčia manydami, kad taip turi būti?

Skausmas, ypač lėtinis skausmas, nėra neišvengiama senėjimo dalis. Pagalba egzistuoja, ir ją verta priimti. Kuo anksčiau žmogus kreipiasi, tuo daugiau galimybių padėti.