Nugaros skausmas yra viena iš dažniausių sveikatos sutrikimų, dėl kurių pacientai kreipiasi pagalbos tiek į šeimos gydytoją, tiek į skubios pagalbos skyrius. Dėl jo žmogus gali tapti nedarbingas ar neproduktyvus. Nugaros skausmas stipriai neigiamai veikia kasdieninę veiklą: sutrinka fiziologinė funkcija, pakinta kasdienė veikla, pacientas stengiasi susigyventi su nugaros skausmu ir dėl to kenčia gyvenimo kokybė. Sutrinka miegas, sunku susilenkti, pasiekti norimus daiktus ar pasisukti, sunku vairuoti ar eiti į darbą. Daiktų pakėlimas ir mankšta tampa varginančiu, nerimą keliančiu užsiėmimu, vaikščiojimas į vonios kambarį tampa rimtu iššūkiu. Patiriant nugaros skausmą, sunku net galvoti apie kažką kitą – jis tampa kasdieninių minčių palydovu.
Vis dėlto, visų pirma dera atskirti pačias nugaros skausmo priežastis: jos gali būti tiek mechaninės, susijusios su aiškiais pažeidimais, degeneracinėmis stuburo ligomis, išvaržomis, tiek nespecifinės. Pastarąsias itin sudėtinga nustatyti, gydymas gali ilgai trukti, būti gana sudėtingas ir apimantis daugelį skausmo gydymo metodų. Nespecifinio skausmo gydyme itin svarbus daugiadisciplininis gydymas, kai pacientui suteikiama visokeriopa skirtingų specialistų pagalba vienoje vietoje.
Į ką kreiptis, kai skauda nugarą?
Lietuvoje vis dar klaidingai manoma, kad suskaudus nugarą gali pagelbėti tik gydytojai neurologai arba neurochirurgai. Tiesa yra ta, kad neurochirurgai paprastai paskiria operaciją vos 10 proc. pacientų, kurie konsultuojasi. Visiems kitiems visada rekomenduojama pirma išmėginti konservatyvius gydymo būdus – kineziterapiją ar įvairius skausmo gydymo metodus. Pakeitus požiūrį į tai, kokia turėtų būti apsilankymo pas gydytojus seka, dažnas pacientas sutrumpintų patiriamų skausmų kančios laiką, pirmiausia besikreipdamas į tinkamą specialistą.
Uždegimai, piktybiniai navikai, nėštumas, traumos, osteoporozė, nervų užspaudimas, radikulopatija, pleksopatija, degeneracinės disko ligos, disko išvarža, stuburo stenozė, sąnario disfunkcija, sąnario pažeidimas ir infekcija yra tik dalis galimų stuburo skausmo priežasčių. Diagnozuojant nugaros skausmus labai svarbu skiri neuropatinio (radikulopatinio) skausmo ir nociceptinio (mechaninio) skausmo požymius ir simptomus. Juos įvertinus ir tinkamai atskyrus, skiriamas tinkamiausias gydymas ir operacija yra tikrai retas pirminis pasirinkimas.
Kaip gydomas nugaros skausmas?
Nugaros skausmui gydyti naudojama daug skirtingų gydymo būdų. Konservatyvus gydymo būdas dažnai apima medikamentinį bei invazinį skausmo gydymą. Valdant nugaros skausmą, svarbų vaidmenį užima raumenis atpalaiduojantys vaistai, gabapentinas, vietiniai analgetikai ir opioidai. Tačiau jų dozes bei paskyrimą griežtai prižiūri ir skiria skausmo specialistai. Kai kuriuos nugaros skausmus galima valdyti ribojant fizinę veiklą, ilsintis, taikant šalčio ir šilumos terapiją. Tai dažniausiai aktualu patyrus traumą. Kineziterapija ir stuburą supančių raumenų stiprinimo pratimai taip pat yra labai svarbūs viso gydymo metu. Tačiau lėtiniam nugaros skausmui, trunkančiam ilgiau nei 12 savaičių, 2-3 kineziterapijos seansų tikrai nepakaks. Rekomenduojama bent 5 pirmi seansai kineziterapeuto priežiūroje. Vėliau paskirtą mankštą pacientas privalo atlikti bene kasdien ir atsakingai, taip pat kas tam tikrą laiką pasirodyti specialistui, kad būtų įvertintas progresas, atnaujinami pratimai, pakoreguojamos klaidos.
Kokios pagrindinės nugaros skausmo priežastys?
Nugaros skausmas yra plačiai nagrinėjamas ir yra stebima daugybė jį sukeliančių priežasčių, tačiau yra išskiriamos pagrindinės:
Mechaninė: dažniausiai mechaninį skausmą sukelia stuburo, tarpslankstelinių diskų ar minkštųjų audinių pažeidimai. Lūžiai, tokie kaip spondilolistezė, gali sukelti tiek ūmų, tiek lėtinį skausmą. Disko išvarža – dažna traumų pasekmė. Nėštumas taip pat yra mechaninė nugaros skausmo priežastis.
Degeneracinė: stuburo osteoartritas apima stuburo slankstelių sąnarių artrozę, kryžmeninio klubo sąnario osteoartritą, stuburo stenozę ir degeneracines disko ligas. Be to, osteoporoziniai kompresiniai lūžiai taip pat yra degeneracinė skausmo priežastis.
Uždegiminė: dažniausiai sukelia uždegiminė spondiloartropatija, tokia kaip ankilozuojantis spondilitas – tai nežinomos priežasties uždegiminė liga, pažeidžianti stuburą ir sąnarius, kurie jungia dubens kaulus su stuburu bei kartais ir kitus sąnarius. Nugaros skausmų pobūdis bei paūmėjimo seka priklauso nuo susirgimo eigos. Dažniausiai tai gali būti ūmaus uždegiminio proceso dalis.
Onkologinė: sukelia stuburo čiulpų vėžys arba nervų kompresija dėl susidariusių darinių. Dažnai stebimi patologiniai lūžiai.
Infekcinė: stuburo, diskų, epidurinių abscesų ar raumenų/minkštųjų audinių infekcijos bei pūliniai.
Diagnozuojant nugaros skausmą, atliekamas nuodugnus ištyrimas – išanalizuojama paciento istorija, atliekami fiziniai testai, įvertinamas nugaros skausmas atliekant įvairius diagnostinius tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tyrimas. Taikomi įvairūs gydymo būdai: medikamentiniai, invaziniai, chirurginiai, alternatyvūs. Taip pat, kad būtų iš karto atmesta įvairių degeneracinių ligų, disko išvaržos ar kitų susirgimų galimybė, rekomenduojama dar prieš atvykstant pas specialistą būti atlikus magnetinio rezonanso tyrimą. Tokiu būdu iškart galima paskirti tinkamą gydymą.
Kas labiausiai neigiamai veikia nugros skausmą?
Atlikta daug įvairių tyrimų, kurių tikslas išsiaiškinti, kas labiausiai neigiamai veikia nugaros skausmo pobūdį, stiprumą, eigą bei prognozes. Išskiriami keli pagrindiniai ligos eigą bei gydymą apsunkinantys veiksniai: ilgai trunkantys skausmo epizodai, skausmo plitimas į kitas kūno sritis, viršsvoris, rūkymas, depresija. Iš tiesų, net socialiniai veiksniai turi įtakos nugaros skausmo atsiradimui bei įsisenėjimui. Pavyzdžiui, prastas išsilavinimas, darbas, reikalaujantis didelio fizinio krūvio, mažas atlyginimas, nepasitenkinimas darbu – visa tai neigiamai veikia ligos eigą bei gydymo rezultatus, pirmiausia dėl to, kad žmogus neretai pirmiausia patiria psichologinę įtampą.
Pacientui, kuriam pasireiškia lėtinis skausmas, naudinga kreiptis į skausmo specialistą tiek dėl vaistų paskyrimo, tiek dėl invazinių procedūrų. Stebint sunkią ryškią skausmo simptomatiką, tokią kaip skausmo plitimas į kitas kūno dalis, šlapinimosi ar tuštinimosi funkcijų sutrikimas, kojos tirpimas, pacientas turėtų skubiai kreiptis į neurochirurgą. Taip pat labai svarbi yra psichologinė pagalba, kurią gali suteikti kognityvinio elgesio terapeutai ir (arba) psichoterapeutai. Jie padeda gydyti nugaros skausmo kamuojamus pacientus, turinčius gretutinių psichinės sveikatos sutrikimų. Deja, depresija, yra viena iš dažniausiai pasitaikančių lėtinio skausmo priežasčių.
Kineziterapijos užsiėmimai turėtų būti pradėti dar ankstyvame gydymo etape, pacientas turi būti raginamas reguliariai mankštintis.
Antsvoris taip pat dažna nugaros skausmo priežastis, todėl turintiems mitybos sutrikimų, į gydymo planą gali būti įtrauktos ir dietologo paslaugos – skatinama sveika mityba ir reguliuojamas kūno svoris.
Vis dėlto, specialistų bei paciento tarpusavio bendradarbiavimas yra pirmas žingsnis. Profesionalų komanda bei tinkamai parinktas gydymas yra tik teigiamų gydymo rezultatų dalis. Paciento ryžtas, vidinė stiprybė, noras išsivaduoti iš skausmo pančių yra sėkmingo gydymo pagrindas.