Published On: March 21st, 20214.6 min read

Nugaros skausmas yra vienas iš dažniausių negalavimų, dėl kurio žmonės netenka darbingumo. Nuolat juntamas skausmas neleidžia susikoncentruoti net ties kasdieniais, regis, pačiais paprasčiausiais darbais. Dėl prastos savijautos sutrinka ir miegas, atsiranda irzlumas, nerimas, kad skausmas niekada nesiliaus. Tokioje, išties nepavydėtinoje situacijoje, buvo atsidūrusi ir mūsų pacientė Vita Jurkauskienė.

Paprašėme gerb. Vitos pasidalinti savo patirtimi, kokių veiksmų ji ėmėsi norėdama grįžti į gyvenimą be skausmo.

Ne vienerius metus gyvenote su lėtiniu nugaros skausmu. Ieškojote įvairių sprendimų, kreipėtės į ne vieną gydymo įstaigą ir niekada nenuleidote rankų, nors ir taikomi gydymai nedavė ilgalaikių teigiamų rezultatų. Papasakokite, prašau, kokia buvo Jūsų savijauta ir patirtis. Kokius simptomus jautėte ir kur ieškojote pagalbos?

Taip, nugaros skausmas mane lydėjo ne vienerius metus. Daugiausia jausdavau skausmą kojose, nugaroje. Buvo neįmanoma miegoti. Tiek sėdint, tiek stovint jaučiau skausmą, ieškodavau tinkamos padėties, bet jos nebuvo įmanoma rasti. Apie kokybišką gyvenimą jokiais būdais nebuvo galima kalbėti.

Vis dėlto, esu iš tų žmonių, kurie visada ieško sprendimų. Nenuleidžiu rankų, kol yra bent menkiausia viltis jaustis geriau. Pirmiausia pusę metų gydžiausi kitoje ligoninėje, gydytojai stengėsi, taikė įvairius vaistus. Nors buvo skirti leidžiami vaistai bei atliktos blokados, skausmas išliko.

Mano kančioms nebuvo abejingi ir artimieji. Sūnus pats labai daug ieškojo informacijos. Jam pavyko susisiekti su pažįstamu Latvijoje ir suorganizuoti nervo dekompresijos operaciją. Po operacijos tą pačią dieną kėliausi ir galėjau vaikščioti, kitą dieną išvykau namo. Prisipažįstu, po operacijos iš karto grįžau į darbus, nesilaikydama pooperacinio rėžimo, tačiau operacija tikrai padėjo.

Kiek laiko po operacijos jautėte pagerėjimą?

Pagerėjimas nedingo, tačiau skausmas plito stuburu į viršų. Tada prasidėjo sunkioji dalis – reikėjo ieškoti, kur tiksliai skauda. Gydytoja radiologė atrado darinį stubure. Grįžusi iš Latvijos nuvykau pas kitą gydytoją, kuri patvirtino, kad tikrai yra matomas darinys ir, kad reikia imtis gydymo. Valstybinėje ligoninėje gydymo neskyrė, paprašė surinkti visus turimus dokumentus nuo tada, kai prasidėjo skausmas. Skausmas trunka maždaug 15 metų, o tokio senumo dokumentų aš nebeturėjau. Nebeištvėrusi pradėjau ieškoti pagalbos pati. Po darbo atsisėsdavau ir internete ieškojau, ką reikia daryti. Atradau kliniką „AGATAS“, pasiskambinau, užsiregistravau vizitui.

Prisipažinsiu, nesitikėjau labai rezultatyvaus gydymo. Bet mėginti turėjau, rankų nuleidimas būtų reiškęs, jog nebeturėsiu vilties gyventi bent kiek kokybiškesnį gyvenimą. Kasdien gyvenantys skausme mane supras.

Klinikoje „AGATAS“ dirba tiek skausmo gydytojai, tiek neurochirurgai. Labai dažnai pacientai nori iškart neurochirurgo konsultacijos, nors dažnu atveju reikėtų pradėti, priešingai, nuo skausmo gydymo procedūrų. Koks buvo Jūsų atvejis?

Buvau pasiryžusi bendrauti su visais gydytojais, kurie galėtų įvertinti mano situaciją ir sudaryti tinkamą gydymo planą. Man labai pasisekė, kad mane priėmė ir apžiūrėjo tiek gydytojas neurochirurgas Deividas Stukas, tiek skausmo gydytoja Asta Mažeikaitė. Gydytojas Stukas peržiūrėjo mano turimas nuotraukas ir pasakė, kad 99 procentų tikimybė, jog kairės pusės skausmą jaučiu dėl stuburo malformacijos. Kadangi esu dirbanti, skubėjau, todėl iš karto pradėjau gydymą klinikoje „AGATAS“, kad reikiamas gydymas būtų paskirtas kuo greičiau.

Man buvo atlikta vertebroplastika, suleistas specialus polimeras į stuburą. Porą dienų pailsėjau ir vėl išėjau į darbą. Skausmas mažėjo palaipsniui, gal ne taip greitai, kaip būčiau norėjusi, bet rezultatą tikrai jaučiau. Maždaug mėnesį skausmas slūgo pamažu ir aš supratau, kad šis nemalonus pojūtis buvo tikrai dėl stuburo patologijos, nors turėjau ir kitų ligų, susijusių su vidaus organais, todėl nuolat buvo atliekami įvairūs tyrimai. Dėl patiriamo skausmo vis atvykdavau pas gydytoją Astą, kuri man taikė įvairius skausmo gydymo metodus, pavyzdžiui, blokadą ultragarso kontrolėje bei skirdavo medikamentinį gydymą. Maloniai buvau nustebinta, kad gydytoja atsakydavo į visus mano klausimus ir padėjo suprasti, kad lėtinio skausmo gydymas yra ilgas procesas, juolab, kad skausme gyvenau tiek daug metų. Stebuklingo staigaus rezultato tiesiog neįmanoma tikėtis. Mano atveju efektyviausias gydymas buvo blokados ultragarso kontrolėje. Nors gydymas yra tęstinis, bet jau dabar galiu pasakyti, kad vizitai tarp blokadų ilgėja, jaučiu teigiamą gydymo rezultatą. Kaip gydytoja ir sakė, reikia nesulaukti tokio skausmo, koks buvo pradžioje, kad nereiktų gydymo pradėti vėl nuo pradžių, nes jis būtų dar ilgesnis.

Šioje klinikoje jaučiu didelį nuoširdumą, ištiestą pagalbos ranką. Nereikia laukti ilgose eilėse, kad gaučiau reikiamą gydymą.

Iš tiesų lėtinio skausmo gydymas yra ilgas procesas. Dažnai pacientai patiria daug įvairių emocijų, nuo euforijos, kai pajuntamas palengvėjimas, iki gilaus nusivylimo ir įniršio, kai būna skausmo pikai. Tai nuolatinė kova su savimi, su savo skausmu. Ši kova reikalauja ryžto, užsispyrimo ir didžiulio noro gyventi kokybiškai. Kokia Jūsų emocinė būklė? Ar nepritrūkstate ryžto?

Prisipažinsiu, būna visko, bet man nebūdinga pasiduoti. Esu labai veikli, turiu nuolat kuo nors užsiimti, dirbti, judėti. Mano darbas reikalauja viso mano dėmesio, nesvarbu, ar man skauda ar ne, tad labai dažnai aš sau tiesiog neleidžiu pasiduoti neigiamoms emocijoms, nes tuomet viskas sustotų. Nors rytais jaučiu didžiausią skausmą, prisiverčiu atsikelti, apsirengti, išeiti į darbą. Ten šiek tiek užsimirštu, nukreipiu dėmesį į kitus dalykus. Bet taip, tai kasdieninė kova. Kasdien kovoju su savo skausmu kad nesusmukčiau ir nesustočiau. Manau, kad sustojus būtų viskas dar blogiau.

Paprastai skausmo pacientams rekomenduojame kineziterapiją derinti kartu su skausmo gydymo procedūromis. Judėjimas prižiūrint specialistui duoda puikių rezultatų. Ar mėginote ir Jūs kineziterapiją?

Esu bandžius įvairų gydymą, taip pat ir kineziterapiją. Tačiau dėl mano būklės, daug ko daryti negaliu. Dėl malformacijos negaliu naudotis sūkurinėmis voniomis, saunomis, nors tai labai mėgau. Gydytoja daug panašių malonumų uždraudė, nes tai tik sukelia didesnį skausmą.

Kineziterapeutas man patarė vaikščioti, todėl kas dieną po darbo ar lyja, ar sninga, vaikštau. Stengiuosi ne bėgti, bet vaikščioti labai greitu žingsniu.

Gydymui labai svarbus yra tikslas, ką žmogus norėtų veikti kai kasdieninis gyvenimas nepriklausys nuo skausmo ir jo intensyvumo. Kokie Jūsų planai?

Man visada svarbu sužinoti ir išmokti kažką naujo, praplėsti savo ribas ir nenustoti mokintis. Gal daugelis svajoja apie ilgas tingias atostogas, bet mano tikslas – tęsti anglų kalbos mokymąsi. Dėl patiriamo skausmo negalėjau sėdėti, o gulint mokymasis tampa nekokybišku. Tad dabar jau laukiu, kada galėsiu vėl kibti į mokslus.

 

Medžiaga parengta pacientei suteikus raštišką sutikimą viešinti informaciją. 

Registration

Register by phone +370 602 26118, in MANO DAKTARAS system or fill out the registration form. We will get back to you as soon as possible!