fbpx
 

Stuburo ligos ir jų gydymas

Stuburo ligos ir jų gydymas

Stuburas – viena svarbiausių kūno dalių, atsakingų už žmogaus judėjimą ir atramą. Be stuburo žmogus negalėtų išsilaikyti vertikalioje pozicijoje, negalėtų vaikščioti, stovėti. Tai svarbiausia atramos dalis žmogaus kūne.

Kas yra stuburas?

Stuburas yra labai sudėtinga anatominė žmogaus kūno dalis. Jis sudarytas iš 33-34 slankstelių, kuriuos tarpusavyje jungia tarpslanksteliniai diskai, raiščiai, sąnariai. Stuburas taip pat atlieka ir apsauginę funkciją. Nuo išorinių veiksnių savo viduje (stuburo kanale) saugo nugaros smegenis, nervines šakneles ir svarbias kraujagysles.

Dažniausios stuburo ligos

Kaip ir kiekviena žmogaus kūno dalis, taip ir stuburas gali sirgti. Todėl labai svarbu žinoti, kaip reikia teisingai gydyti sergantį stuburą.

Dažniausios stuburo ligos yra degeneracinės. Joms atsirasti turi įtakos vyresnis amžius, genetinis polinkis, traumos, raumenų silpnumas (nepakankamas fizinis krūvis), sunkus fizinis darbas, sėdimas darbas.

Dažniausia degeneracinė stuburo liga yra disko išvarža. Tarpslankstelinis diskas yra atsakingas už amortizaciją. Jis sudarytas iš centre esančio želatininio branduolio, kurį dengia skaidulinis žiedas. Su laiku disko branduolyje mažėja vandens kiekis, įvyksta disko degeneracija – prarandamas elastingumas. Todėl veikiant atramos jėgai pradeda trūkinėti skaidulinis žiedas, degeneravusios disko branduolio masės patenka į stuburo kanalą, pradeda spausti nervines struktūras.

Kuo pasireiškia tarpslankstelinio disko išvarža?

Dažniausia disko išvaržų lokalizacija yra juosmeninė stuburo sritis, ypač tarp juosmeninio ketvirto ir penkto slankstelių (L4-L5) bei tarp juosmeninio penkto ir kryžkaulio pirmo slankstelių (L5-S1). Kita sritis pagal dažnumą yra kaklinė stuburo sritis, tarp kaklinių penkto ir šešto (C5-C6) bei tarp kaklinių šešto ir septinto (C6-C7) slankstelių. Krūtininė sritis yra retesnė.

Juosmeninėje stuburo srityje susidariusios išvaržos sukelia juosmens skausmą, skausmas gali plisti į vieną ar abi kojas, sukelia kojos ar abiejų kojų tirpimus, retesniais atvejais ir šlapinimosi funkcijos sutrikimus. Ilgalaikis nervo ar nervų spaudimas gali sukelti pačio nervo atrofiją, sutrinka nervinių impulsų perdavimas raumenims negrįžtamai. Todėl svarbu laiku ir teisingai parinkti gydymo taktiką.

Kokie yra galimi stuburo ligų gydymo metodai?

Juosmeninės disko išvaržos chirurginių gydymo taktikų yra keletas. Dažniausiai taikoma standartu tapusi mikrodiskektomija. Mikrodisektomija – tai atvira stuburo operacija, kurios metu mikroskopo pagalba, atliekant 3-4cm pjūvį nugaroje, pašalinama dalis slankstelių lankų (lamina), taip patenkama į stuburo kanalą ir pašalinama nervines struktūras spaudžianti disko išvarža. Ši procedūra dažniausiai atliekama taikant bendrinę anesteziją ar spinalinėje nejautroje su bendrine sedacija.

Galimos ir minimaliai invazinės operacijos – tarpslankstelinių diskų terapija. Viena iš metodikų yra radiodažnuminė disko detrukcija. Tai yra specialiu zondu, rentgeno spindulių kontrolėje, patenkama į pažeistą diską. Veikiant tarpslankstelinio disko branduolį radiodažnuminėmis bangomis įvyksta degeneravusių masių destrukciją, sumažėja jo apimtis. Šis metodas turi ribotas galimybes ir indikacijas.

Endoskopinė disko išvaržos šalinimo metodika. Tai 1cm pjūvio operacija, atliekama specialiu endoskopu. Tinkama tik pacientams, kuriems nustatytos šoninės, nervo angos išvaržos.

Kas yra stuburo osteoporozė?

Degeneracinėms stuburo ligoms taip pat priskiriama stuburo osteoporozė. Tai sisteminė liga pažeidžianti ne tik ilguosius kaulus, bet ir stuburą. Moterys šia liga serga dažniau, nes po menopauzės sutrinka kalcio apykaita, todėl retėja kaulinis audinys. Kaulas pasidaro minkštas ir trapus. Osteoporozę taip pat gali sukelti įvairios skydliaukės, žarnyno, plaučių, inkstų ligos ir medikamentai.

Dėl pažeisto kaulo įvyksta spontaniniai slankstelių lūžiai. Atsiranda skausmas lūžusio slankstelio vietoje. Skausmas suintensyvėja judant.

Slankstelių osteoporotiniai lūžiai gydomi atliekant stuburą stabilizuojančias operacijas. Minimaliai invazinis ir užtikrintas metodas yra vertebroplastika.

Vertebroplastika – tai minimaliai invazinė chirurginė operacija, kurios metu, rentgeno kontrolėje, naudojant specialią adatą, į lūžusį slankstelį yra suleidžiama medicininė medžiaga (dar vadinama mediciniu cementu). Ji užpildo tuščias slankstelio ertmes ir kelių minučių laikotarpyje sustingsta, taip stabilizuodama slankstelį ir padarydama jį tvirtu.

Taip pat vertebroplastikos metodika naudojama slankstelių hemangiomų ir plazmocitomų (mielominė ligos) atvejais. Dėl patologinių mazgų, slankstelis tampa minkštas, skausmingas. Todėl naudojant vertebroplastikos metodiką, slankstelio ertmėje esantys patologiniai mazgai užpildomi stabilizuojančia medžiaga. Taip slankstelis tampa tvirtas ir stabilus.