Riešo kanalo sindromas – dažną kamuojantis negalavimas

riešo kanalo sindromas, periferinis nervas, atpalaidavimo operacija, neurochirurgija, clinic agatas, mindaugas vaišvilas

Riešo kanalo sindromas – dažną kamuojantis negalavimas

Riešo kanalo sindromas – tai vienas iš dažniausiai pasitaikančių negalavimų, susijusių su riešo kanale esančio vidurinio nervo suspaudimu. Šis suspaudimas lemia plaštakos, riešo skausmus, nutirpimą, susilpnėjimą pirštuose ir pan. Akivaizdu, jog šis susirgimas itin neigiamai veikia paciento sveikatą ne tik dėl nemalonių pojūčių, bet ir dėl prarandamo darbingumo. Susilpnėję, skausmingi riešai, plaštakos, nutirpę pirštai dažnu atveju neleidžia ne tik atlikti darbus, bet ir užsiimti kasdienine veikla.

Kuo pasireiškia riešo kanalo sindromas

Riešo kanalo sindromas dažniausiai kamuoja 45-65 metų žmones, ypač būdingas vyresnio amžiaus moterims. Riešo kanalo sindromo atsiradimui priežasčių gali būti labai įvairių, ne tik susijusių su fizinėmis priežastimis, pavyzdžiui, nuolatiniu įtemptu fiziniu rankų darbu. Tam įtakos gali turėti ir kitos ligos ar sutrikimai, tokie kaip diabetas, skydliaukės susirgimai, su menopauze susiję hormoniniai pakitimai, reumatoidinis artritas ir kt.

Esant šiam sindromui dažnai pacientai skundžiasi jutimo sutrikimais, pavyzdžiui, odos jautrumo sumažėjimu, arba priešingai, padidėjimu. Būdingi yra ir tirpimo, niežėjimo, deginimo ar šalimo pojūčiai. Dažnas teigia, jog jausmas toks, tarsi po ranką bėgiotų skruzdėlės. Naktimis gali kamuoti stiprus tirpimas ir deginantis riešo ir plaštakos skausmas, sklindantis aukštyn link alkūnės ar peties. Dėl šios priežasties, neretai kamuoja nemiga, žmogus tampa irzlus, pavargęs, jautriau reaguoja į juntamą skausmą.

Esant riešo kanalo sindromui gali sutrikti smulkioji motorika. Gali tapti sunku suimti smulkius daiktus, pavyzdžiui, sunku užsisegti sagas, suimti užtrauktuko galvutę, adatą ir pan. Ryte būdingas pirštų sąstingis ir plaštakos tinimas.

Kaip diagnozuojamas riešo kanalo sindromas

Tiksliai ir tinkamu laiku diagnozuojant riešo kanalo sindromą, galima išvengti nervo ir raumens pažeidimo bei pasiekti itin gerų gydymo rezultatų.

Pirmiausia reikalinga gydytojo neurologo ar neurochirurgo apžiūra. Gydytojas įvertina klinikinį paciento atvejį, ligos eigos duomenis bei paskiria įvairius klinikinius tyrimus.

Tam, kad būtų galima įvertinti nervo patologiją, atliekamas elektroneuromiografijos tyrimas. Šio tyrimo metu nustatomi nervo gyvybingumo ir laidumo sutrikimai atskiruose nervo segmentuose. Pagal poreikį gali būti atliekamas ultragarso tyrimas, padedantis įvertinti nervo būklę bei sausgyslių pakitimus, šalia jo esančius patologinius darinius. Kai kuriais atvejais gydytojas gali paskirti magnetinį rezonansą. Šis tyrimas geba detaliau parodyti nervą bei aplinkines struktūras, padeda diferencijuoti nuo stuburo patologijos, galinčios sąlygoti panašius simptomus. Taip pat gali būti atliekami kraujo tyrimai, esant gretutinei patologijai.

Konservatyvus riešo kanalo sindromo gydymas

Pirmiausia, gydytojas, įvertinęs ligos trukmę bei nervo pažeidimo laipsnį gali parinkti konservatyvius gydymo metodus arba paskirti periferinio nervo atpalaidavimo operaciją. Jei liga nėra įsisenėjusi, ji trunka kelias savaites ar mėnesius, gali padėti sausgyslių uždegimo gydymas, skausmo gydytojui atliekant blokadą, suleidžiant priešuždegiminių vaistų arba kineziterapija.

Kineziterapeutas gali padėti nustatyti, kada ir kokia riešo padėtis yra skausmingiausia, ir tuo pačiu parinkti patogiausią riešo padėtį darbo ar laisvalaikio metu, kad sumažėtų pasikartojantis riešo patempimas.

Jei riešo kanalo sindromas nėra įsisenėjęs, nedidelį skausmą bei diskomfortą gali sumažinti dažniau daromos pertraukos darbo metu. Taip pat gana efektyvus tokiu atveju būna riešo įtvaro naudojimas. Ypač nakties metu. Tačiau pastebėtina, jog, jei po 4-6 savaičių įtvaro naudojimo ryškaus pagerėjimo pacientas nejaučia, tokio gydymo tęsti neverta.

Konservatyvaus gydymo metu galima taikyti fizinio krūvio apribojimą, gerinančius kraujotaką ir malšinančius skausmą pratimus, masažą, B grupės vitaminų vartojimą. Vis dėlto,  nechirurginės gydymo priemonės efektyvesnės kai nervo pažeidimas nėra ženklus ir įsisenėjęs.

Periferinio nervo atpalaidavimo operacija

Kai nutirpimas, nejautrumas ar skausmas užsitęsia, gydytojas neurochirurgas gali paskirti periferinio nervo atpalaidavimo operaciją. Šios operacijos tikslas – sumažinti nervo suspaudimą.

Neurochirurgas atlieka nedidelį pjūvį delne ir perpjauna raištį, dengiantį riešo kanalą. Tokiu būdu kanale padaugėja vietos ir sumažėja spaudimas. Operacija atliekama vietinėje nejautroje arba bendrinėje nejautroje, taip pat yra galimybė kombinuoti abu variantus. Prieš operaciją šis sprendimas yra priimamas kartu su jus gydančiu chirurgu. Pačios operacijos trukmė apie 30 – 40 min. O jau po 3 – 4 val. pacientas gali vykti namo su jį lydinčiu asmeniu.

Dalis pacientų po operacijos palengvėjimą pajunta iš karto. Kiti kurį laiką dar gali justi nutirpimą, skausmą, sustingimą ar silpnumą. Taip yra dėl didesnio ilgą laiką trukusio nervo suspaudimo. Lengvus darbus dirbti galima praėjus 3-4 savaitėms po operacijos. Jeigu darbas reikalauja daug pasikartojančių judesių arba yra fiziškai sunkus, jo dera vengti bent 6 savaites po operacijos.

Kad po operacijos riešas atgautų savo funkcionalumą taip pat galima taikyti kineziterapiją. Specialistas rekomenduoja tinkamiausius skausmą palengvinančius, jautrumą mažinančius pratimus.

Pajutus pirmuosius simptomus dera laiku kreiptis į specialistus. Uždelstas gydymas gali ilgiau trukti, neduoti geidžiamų rezultatų.