fbpx
 

Kognityvinė elgesio terapija skausmo gydyme

kognityvinė elgesio terapija, clinic agatas, gydytoja psichoterapeutė Rūta Petereit, Clinic AGATAS, kognityvinė elgesio terapija

Kognityvinė elgesio terapija skausmo gydyme

Lėtinis skausmas yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių negalavimų šiuolaikinėje visuomenėje. Tai yra ir viena iš pagrindinių nedarbingumo priežasčių, o tai sukelia neigiamą poveikį ne tik fizinei bei psichologinei žmogaus savijautai, bet ir ekonominiam našumui. Statistika rodo, jog nuo lėtinio skausmo kenčiančių žmonių pasaulyje yra daugiau, nei sergančių diabetu, širdies ligomis bei vėžiu kartu sudėjus.

Lėtinis skausmas yra labai kompleksinis. Neretai jis gali būti net ne lokalus, kaip būtų, pavyzdžiui, pasitempus raiščius ar nusideginus ranką, bet plintantis, apimantis platesnę kūno sritį. Žmonės labai dažnai skausmą suvokia kaip vien tik fizinį negalavimą ir pojūtį. Tačiau skausmas glaudžiai susijęs tiek su biologiniais, tiek su psichologiniais bei emociniais faktoriais. Kenčiantys nuo lėtinio skausmo, ypač, jei šis skausmas trunka ilgai, pradeda jausti šalutinį poveikį – pyktį, neviltį, liūdesį, nerimą, nemigą. Todėl nenuostabu, kad, norint ilgalaikių teigiamų rezultatų, skausmą reikia gydyti kompleksiškai, atsižvelgiant į fizinius, emocinius bei psichologinius aspektus. Dėl šios priežasties, visos pasaulio pažangiausios skausmo gydymo klinikos taiko daugiadisciplininį gydymą – įvairius skausmo gydymo metodus – medikamentinį, ar invazinį-, operacijas, kineziterapiją bei psichoterapiją.

Pagalbinė skausmo gydymo priemonė

Kognityvinė elgesio terapija (toliau – KET) yra pagalbinė skausmo gydymo priemonė, padedanti susidoroti su sveikatos problemomis, pamažu keičiant mąstymą bei suvokimą apie lėtinį skausmą ir jo sukeliamus neigiamus šalutinius pojūčius. Išmokus laiku sustabdyti neigiamas mintis, galima lengviau susidoroti su gyvenimo iššūkiais bei sudėtingomis situacijomis, tame tarpe ir su patiriamu tiek fiziniu, tiek psichologiniu skausmu.

Šios terapijos tikslas – išmokti išvengti ar nepalūžti atsiradus stresinėms situacijoms, nerimui ar depresijai. Tai mąstymo keitimo būdas, kai koncentruojamasi į mintis (kognityvinė dalis) ir veiksmus (elgesio dalis). KET padeda atpažinti neigiamus jausmus bei mintis. Terapija savo ruožtu padeda išmokti tokias neigiamas mintis sustabdyti ir pakeisti jas maloniomis, padedančiomis žmogui atsipalaiduoti bei pasijausti geriau, ramiau. Norint išvystyti tokį mąstymą, mokomasi nuraminti tiek mintis, tiek kūną. Tam yra įvairiausių metodų. Pacientas, bendradarbiaudamas su gydytoju psichoterapeutu, išmėgina ir pasirenka tuos, kurie geriausiai veikia individualiu atveju. Tai gali būti tiek meditacija, joga, tiek ir atpalaiduojančios muzikos klausymasis, teigiamo vaizdo kūrimas ir pan.

Teigiamų įgūdžių formavimas

Kognityvinė elgesio terapija padeda įgyti įgūdžių, padedančių mintims teigiamai veikti kūno pojūčius. Kai mintys nukreipiamos nuo skausmo ir susikoncentruojama ties teigiamais gyvenimo aspektais, keičiasi ir kūno fizinis atsakas į skausmą bei patiriamą stresą. Todėl nenuostabu, jog ši terapija dažnai taikoma skausmo pacientams. Ji padeda pamažu, bet užtikrintai keisti požiūrį bei mąstymą apie patiriamą skausmą. Taip pat pacientai skatinami būti kuo aktyvesniais. Skausmo gydyme svarbus ne tik psichologinis gerbūvis, bet ir fizinis aktyvumas, padedantis mintis nukreipti nuo nemalonių pojūčių. Fizinis aktyvumas visai neturi būti intensyvus, labai svarbu nepersistengti ir per daug nenualinti kūno, pakanka net ir malonaus pasivaikščiojimo, ar lengvo pasiplaukiojimo.

Paprastai, žmonės kenčiantys nuo lėtinio skausmo, gana ilgą laiką delsia kreiptis į skausmo specialistus. Ypač, jei skausmas būna nespecifinis, kurį sudėtinga tinkamai įvardinti ar nurodyti jo tikslią vietą. Tokiais atvejais žmogus savavališkai pradeda vartoti įvairius nereceptinius nuskausminamuosius vaistus, neatsižvelgiant į vaistų suderinamumą, ar dozavimą. Itin didelė grėsmė sveikatai kyla tuomet, kai žmogus prie tokių vaistų pripranta, pradeda vartoti juos dideliais kiekiais, keliskart viršydami nurodytas dozes. Tuomet, kai žmogus visgi ryžtasi kreiptis į skausmo specialistą, pastarasis ne visada gali skirti medikamentinį ar invazinį gydymą, kad neįvyktų neigiama vaistų tarpusavio reakcija. Tokiais atvejais, kognityvinė elgesio terapija gali itin pagelbėti, nes jos metu neskiriami jokie vaistai.

Kas vyksta terapijos seanso metu

Svarbu suvokti, jog psichoterapijos sesijos yra rimtas darbas ir įsipareigojimas, pirmiausia pačiam sau. Požiūris, jog ateisiu į terapiją, pasėdėsiu, pakalbėsiu ir man bus geriau, yra ydingas ir labai klaidinantis. Vieno seanso tikrai nepakaks. Dera suvokti, jog ilgą laiką kentus nuo skausmo, per tą visą periodą kito savijauta, psichologinė būklė, elgesys ir visą tai pakeisti yra sunkus ir daug pastangų reikalaujantis darbas.

KET metu gydytojas paciento klausia apie patiriamą skausmą, kada, kaip, kurioje vietoje jis dažniausiai pasireiškia, kas gali suaštrinti skausmo pojūtį, kokios neigiamos emocijos, ar neigiamas elgesys gali paskatinti jo atsiradimą, ar paaštrėjimą. Bandoma išsiaiškinti, kokie yra žmogaus streso faktoriai, sukeliantys nerimą, baimę, pyktį ir kitus neigiamus jausmus. Specialistas, atsižvelgdamas į visus šiuos faktorius, kartu su pacientu sudaro tinkamiausią gydymo planą, kuris atitinka individualaus paciento poreikius ir galimybes. Bet kokiu atveju, į planą paprastai būna įtraukiami įvairios požiūrio į skausmą keitimas, atsipalaidavimo technikos, naujų įgūdžių, padedančių susidoroti su nerimu ar depresija, formavimas.

Lėtinio skausmo gydymas neretai gali trukti ilgai. Dažnai į pagalbą pasitelkiami kelių specialistų vertinimas bei gydymas. Kompleksinis požiūris į šį procesą duoda pačius geriausius ir ilgiausiai trunkančius rezultatus.