fbpx
 

Ką rekomenduoja neurochirurgas po stuburo operacijos?

clinic agatas, neurochirurgais rekomenduoja kineziterapija, po stuburo operacijos

Ką rekomenduoja neurochirurgas po stuburo operacijos?

Atlikus stuburo operaciją pacientams patariama laikytis tam tikrų rekomendacijų, kad pacientas kuo greičiau atsigautų ir galėtų grįžti į visavertį gyvenimą be skausmo. Neurochirurgas med. m. dr. Bronius Špakauskas pateikia kelis pavyzdžius, kaip geriau pacientas gali pasirūpinti savimi ir koks yra gijimo procesas.  

Kokios dažniausiai duodamos rekomendacijos pacientams po stuburo operacijų?

Plačiai kalbant apie pooperacinę būklę šiuo metu tiek pas mus, tiek pasaulyje priimtina yra klasikinė metodika. Kalbėsiu apie dažniausiai atliekamą operaciją, t.y. mikrodiskektomiją. Paprastai operuojamas pacientas spinalinėje nejautroje. Po operacijos jam skiriamas gulimas rėžimas.  Tą dieną, kai operuojame, jis gali aktyviai vartytis lovoje, tačiau nerekomenduojama sėstis ir keltis. Sekančią parą jam skiriami kineziterapiniai pratimai. Pacientas pradeda vaikščioti. Tam, kad nedingtų raumenų tonusas, kad pacientas nebūtų hipodinamiškas. Pirmą savaitę po operacijos rekomenduojama nesėdėti, ypač ilgai. Nesėdėti minkštame fotelyje sulinkus. Nerekomenduojama daug lankstytis ir apie dvi tris savaites, priklausomai nuo pažeidimo aukščio, nuo operacijos apimties, nuo paciento treniruotumo, rekomenduojama riboti važiavimą sėdom automobiliu ar skrydžius lėktuvu ir t.t. Tai yra du pagrindiniai dalykai. Trečias – svorio kėlimas. Nerekomenduojame iš pasilenkusios padėties tiesti, kelti sunkų daiktą priešais save. Geriau reikėtų laikyti tiesią nugarą ir įtemptus nugaros raumenis, kad nebūtų pažeistas ir nedeformuotas operuotas stuburas.

Kiek laiko užtrunka paciento gijimas po atliktos stuburo operacijos? Ar tai ilgas ir sudėtingas procesas?

Operacinė žaizda sugyja per 7-8 paras, stuburas sugija per mėnesį – pusantro. Pacientui aktyviai ir teisingai judant bei atsistatant po operacijos, daugiau nei 90 proc. rezultatų būna geri ir labai geri, ir pacientas pilnai grįžta į buvusį darbą netgi, jei jis yra aukšto meistriškumo sportininkas ar fizinio darbo darbininkas. Tai yra žmogus, kurio stuburas patiria didelį krūvį. Daug kas labai priklauso nuo paciento motyvacijos ir nuo noro pasveikti, nes noras pasveikti ir tikslingas gydytojo ir kineziterapeuto nurodymų vykdymas yra raktas į sėkmę bei pasveikimą.

Aiškiai atsakant į klausimą apie recidyvus, tai yra apie atvejus, kada tarpslankstelinio disko išvarža atsiranda toje pačioje vietoje ir toje pačioje pusėje, ir tokiame pačiame aukštyje – tai gana retas atvejis ir per pirmus penkerius metus po operacijos pasitaikantis vos 1-2 proc. pacientų. Aišku, būna pavienių atvejų, kada pacientui reikia kartoti operaciją per pirmą savaitę ar po 10 dienų. Tai būna situacijos, kada žmogui pradėjus judėti, ypač aktyviau, – neretai tai būna reabilitacijos metu -, kada darant tam tikrą judesį pacientui tarpslankstelinio disko fragmentas atitrūksta ir vėl  iššoka į operuotą vietą ir sukelia pakartotiną kompresiją. Tačiau tai yra retesni atvejai.

Ko dažniausiai klausia pacientai atvykę pas neurochirurgą į konsultaciją?

Pacientai taip pat mėgsta užduoti klausimą ar „aš neliksiu invalido vežimėlyje?“. Atsakau – ne, nes operuojant, ypač juosmenį, netgi esat dideliam pažeidimui, žmogus vistiek gali vaikščioti. Gali pasilpti pėda ar viena raumenų grupė, tačiau tam, kad žmogus taptų neįgalus po tokios operacijos, turi įvykti komplikacija, kuri mažai susijusi su minėta operacija. Sakykime, jei ištinka galvos smegenų insultas, infarktas ar kitos ligos. Kitais atvejais – maža tikimybė. Taip pat laikantis antiseptikos reikalavimų, esant patyrusiai, įgudusiai komandai, naudojant vienkartines priemones, supūliavimo tikimybė menka – ne didesnė nei 1 prie 2000. Tai yra – iš poros tūkstančių operacijų, gali būti vienas supūliavimas. Tokie klausimai dažniausiai neramina pacientus, besiruošiančius operacijai arba pacientus, kurie buvo operuoti.